Optimizmo blyksnis
Tikėkimės, kad nuomonių įvairovė padės priimti pačius geriausius vartotojams sprendimus. Nes pavojų, kad eilinį kartą laimės tik stambieji tiekėjai, yra.
Optimizmo teikia Peru nufotografuotos šiaudinės trobelės su saulės elektros plokštėmis ant stogų. Jų gyventojai nepajėgtų tokių įsirengti savo lėšomis, o ir pati paprasčiausia įranga minimaliems poreikiams patenkinti įkvepia...
„Beveik 4 kilometrų aukštyje Titikakos ežere yra plaukiojančios salos, į kurias žmonės atsikėlė dar bėgdami nuo ispanų konkistadorų. Dabar tos salos pritraukia turistų, todėl valstybė šiek tiek remia jų gyventojus. Vienas būdų tai daryti – įrengti saulės baterijas. Jos ant palaikių namelių stogų atrodo itin egzotiškai", – pasakoja ką tik iš kelionės po Peru grįžusi kaunietė Jūratė Kavaliauskienė.
Lietuvoje fotoelektros elementai nėra dažni net ant didmiesčių stogų, ką ir kalbėti apie nuošalius kaimelius. Nors būtent vietose, esančiose toli nuo civilizacijos ir komunikacijų, tokios mažytės „elektrinės" yra naudingos. Ir investicijos gali būti mažesnės nei, tarkim, nutiesti įprastą elektros liniją vienam ar keletui namų. Tačiau susidaro įspūdis, kad Lietuvoje mėgstami dideli projektai – jei statyti, tai didžiulę ir, pageidautina, atominę elektrinę... Juk išties rūpinamasi ne tuo, kad elektros nepritrūktų, o kad būtų galima ja prekiauti.
Netipiški projektai įgyvendinami gana tyliai ir kur nors nuošaliau. Pavyzdžiui, netoli Merkinės, Panaros kaime, unikalų projektą įgyvendino „Pilnų namų bendruomenės" nariai – 15 priklausomybės ligomis sergančių žmonių. Atvykę iš visos Lietuvos jie čia savanoriškai gydosi pagal „12 žingsnių" programą. Bendruomenė ne tik augino, prižiūrėjo vaistažoles, bet ir prisidėjo prie vaistažolių džiovyklos su saulės kolektoriumi statybos.
Bendradarbiaujant su Vilniaus botanikos instituto, VDU Kauno botanikos sodo, Dzūkijos nacionalinio parko mokslo darbuotojais, 1,3 ha plote prigijo ir išaugo keliolikos rūšių vaistiniai augalai, įkurtas ekologinis ūkis. 140 kv. m ploto saulės kolektorius tapo pačiu sudėtingiausiu džiovyklos įrenginiu.
„Mes elektros negaminame, tik šilto oro srautą, kuris ir džiovina vaistažoles. Per metus paruošiame 10 tonų žaliavos ir gauname 2 tonas produkcijos – vaistažolių ir prieskonių. Džiovinimo patalpa yra 186 kv. m ploto. Įrengus kolektorių, sutaupome apie 80 proc. džiovinimui reikalingos energijos. Elektra dabar naudojama tik ventiliatoriams", – sako bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė.
Projektas, remiant ES, buvo vykdomas maždaug dvejus metus ir kainavo apie 100 tūkst. Lt. Tačiau, anot Rūtos, džiovyklą galima įrengti mažesnę, tad kistų ir kaina. Kolektorių sudaro skaidri danga bei dvi oro kameros, užtikrinančios oro srautą išilgai stogo. Vieną oro kamerą nuo kitos skiria juodai dažyto lakštinio plieno sluoksnis, sugeriantis saulės spindulius ir šilumą atiduodantis virš jo ir po juo esančioms oro kameroms. Saulei pasislėpus už debesų, plienas kurį laiką skleidžia sukauptą šilumą, didindamas kolektoriaus inertiškumą.
„Sudėtingą ventiliavimo sistemą suprojektavo Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai, su kuriais bendradarbiavome nuo pat projekto pradžios. Specialius aukštą slėgį ir didelį oro srautą sukuriančius ventiliatorius įsigijome iš UAB „Systemair". UAB „Amalva" pagal projektą pagamino reikiamus šilumokaičius", – pasakoja Rūta.
Šiemet kovą Ignalinos atominės elektrinės regiono projekto valdymo grupė dalyvavo Vokietijoje, anksčiau pramoniniame, o dabar aktyviai žaliąją energiją puoselėjančiame Vitenbergo mieste vykusiame oficialiame atsinaujinančius energijos šaltinius naudoti skatinančio projekto atidaryme. Šiame projekte, kurio bendras biudžetas yra 12,9 mln. Lt, dalyvauja 21 partneris iš šešių Baltijos jūros regiono šalių: Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Suomijos ir Vokietijos.
Regione bus parengti kelių viešųjų pastatų renovacijos techniniai projektai, leisiantys įvertinti energijos taupymo potencialą bei tapsiantys tvirtu pagrindu pastatų renovacijai. Taip pat savivaldybės, vykdydamos projektą, planuoja ant kelių viešosios paskirties pastatų įrengti saulės kolektorius. Tai bus pirmosios (pilotinės) investicijos panaudojant alternatyvią saulės energiją viešajame regiono sektoriuje.
Projektas naudingas Visaginui, išgyvenusiam didžiulį kainų šuolį po IAE uždarymo. Pasak Visagino savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos Viktorijos Abaravičienės, šildymo kainos miesto šilumos vartotojams 2010 m. žiemą pakilo net 4 kartus.
Lietuviška vėjo jėgainė
„M ir M" jau rašėme, kad vėjo jėgainės būna horizontalios ir vertikalios ašies. Horizontaliosios labiau paplitusios, būtent jos statomos ir Lietuvos pajūryje. Vertikalios ašies vėjo jėgainės ne tokios populiarios, tačiau vartotojui itin patrauklios dėl savo tylumo ir dėl galimybių pradėti gaminti elektrą papūtus visai menkam vėjeliui. Jas kol kas gamina ir parduoda vos keli užsienio gamintojai. Galbūt greitai tarp jų įsiskverbs ir lietuviai.
UAB „N Technologijos", dar prieš prašydama ES fondų paramos tyrimams, sukūrė keletą prototipų, o gavusi paramą ir atlikusi tyrimus, juos patobulino.
„Iki liepos pradžios turėtume pagaminti realaus gaminio prototipą. Atlikti tyrimai pakeitė pirminį projektą, teko keisti ir kai kurias medžiagas. Todėl dabar, kol negavome užsakytų medžiagų ir nepagaminome, negalime suskaičiuoti net tikros savikainos. Kai ją turėsime, bus galima nustatyti pardavimo kainą ir tik tuomet paaiškės, ar ją Lietuvoje apskritai verta gaminti", – sako „N Technologijos" direktorius Marius Kurlenskas.
Lietuvių kuriama vėjo jėgainės konstrukcija uždara, sparnai suksis jos viduje, todėl gaunamas didesnis apsisukimų greitis, o taip didėja jėgainės efektyvumas. Ši jėgainė tiktų namų ūkiams. Ji būtų gerokai mažesnė už dabar statomas jėgaines, o prireikus galingesnės, vieni jos fragmentai galėtų būti montuojami ant kitų ir taip didinama galia.
„Projektuodami stengėmės siekti jėgainės efektyvumo Lietuvos sąlygomis, kai vidutinis vėjo greitis 4–5,5 m/s. Esant tokiam vėjui jėgainė turėtų veikti su didžiausiu naudingumo koeficientu ir galėtų užtikrinti vidutinio gyvenamojo namo energijos poreikius", – mano M. Kurlenskas.
„N Technologijos" suprojektuota vertikalioji vėjo jėgainė energiją pradeda gaminti pūstelėjus net ir silpnam (3 m/s) vėjeliui. Bendrovė naudoja mūsų klimatui itin tinkančius, saugius ir patikimus vertikalius vėjo malūnus.
Esant šiandienos elektros kainoms vėjo jėgainė atsiperka greičiau nei per 10 metų. Tačiau jei šalia sodybos elektros nėra, o nusitiesti kabelius iki bendro elektros tinklo brangu, verta skaičiuoti, į ką investuoti apsimoka labiau. Vidutiniam namų ūkiui reikia 3–10 kW vėjo jėgainės.
Jeigu elektra naudojama tik buičiai – apšvietimui, buitiniams prietaisams, o ne patalpoms ar vandeniui šildyti, tuomet užtenka 3–5 kW vėjo jėgainės. Ją galima statyti ant pastato stogo ar stulpo. Vertikalios ašies jėgainės vėją gaudo iš visų pusių, jų nereikia orientuoti pagal vėjo kryptį, pačios reaguoja į gūsius ar skersvėjus, o lėtaeigiai generatoriai elektrą gamina esant mažoms apsukoms. Tokios jėgainės veikia pučiant tiek ramiam, tiek įnirtingam vėjui.
Kaktomuša dėl naudos
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas, teigia, kad Lietuva, užsibrėžusi pasiekti ne 20, bet 23 proc. energijos gavybos iš atsinaujinančių šaltinių (AEŠ), įsipareigoja 2020-aisiais būti „žalesnė" už daug turtingesnes ir iš klimato kaitos tarptautinę politiką bandančias daryti didžiąsias Europos valstybes. Mūsų šalies anglies dvideginio emisija yra 4,3 tonos vienam gyventojui, Danijos – 10,3, Estijos – 11,90 tonos. Net ir priskaičiavus visas mažai išsivysčiusias šalis, Lietuvos CO2 emisija vienam gyventojui yra ketvirtadaliu mažesnė nei pasaulio vidurkis.
„Argumentas, kad AEŠ plėtra naudinga Lietuvos ekonomikai, nes taip perkame lietuvišką, o ne importuotą energiją, yra problemiškas. Skatinimas naudoti ekonomiškai neatsiperkančius AEŠ yra naudingas tos energijos gamintojams ir pardavėjams. Tačiau nebūtinai naudingas ir energijos vartotojams, juk tai gali didinti energijos kainą. Kai skatiname brangios energijos gamybą, didėja energijos kaina vartotojams, liepiame iš grūdų gaminti degalus – didėja benzino, papildomai ir duonos kaina. Kitaip tariant, vieniems verslams galima padėti tik kitų verslų, energijos vartotojų ar mokesčių mokėtojų sąskaita", – sako Ž. Šilėnas.
Pasak eksperto, kokią kainą už tai turės sumokėti Lietuvos gyventojai, labai priklauso jau ne nuo ES, bet nuo vietinės valdžios.
Kitaip tariant, didinant AEŠ energijos vartojimą nebūtina mokėti, tarkim, už brangią elektros energijos gamybą iš saulės. Tokį patį efektą galima pasiekti didinant elektros energijos gamybą iš biomasės (pavyzdžiui, medienos). Skirtumas tarp šių skirtingų AEŠ energijos kainų yra penkiagubas. Pagal valstybės nustatytus tarifus kilovatvalandė saulės energijos superkama po 1,5 Lt, iš biokuro – po 0,3 Lt.
„Planuojama, kad AEŠ verslas gaus valstybės garantijas, kad iš jų 12 metų bus nuperkamas konkretus energijos kiekis už fiksuotą kainą. Ar tokią veiklą begalima vadinti verslu? Kur dingsta rizika, konkurentai, spaudimas ir būtinybė siekti didesnio efektyvumo?
Tikslingiau ir pigiau būtų pirkti AEŠ energiją aukcione ar skelbiant konkursus. Tokiu būdu konkuruotų skirtingi AEŠ, skirtingos technologijos ir įmonės. Be to, taip būtų užtikrinama, kad brangios energijos neprigamintume per daug. Visa tai leistų ir vykdyti ES reikalavimus, ir užtikrinti mažiausias įmanomas energijos kainas vartotojams", – įsitikinęs Žilvinas Šilėnas.
Turtingieji nesnaudžia ir rizikuoja
Pramonės įmonės jau skuba įsirengti saulės jėgaines, kad galėtų užsidirbti iš aukštos supirkimo kainos. Lietuvoje kilovatvalandė saulės energijos superkama po 43,8–47,2 euro centus (1,51–1,63 Lt). Rytų skirstomieji tinklai gavo 70 saulės energijos gamintojų paraiškų, o Vakarų skirstomieji tinklai iš saulės energijos gamintojų yra sulaukę 113 prašymų prisijungti prie skirstomųjų tinklų.
Tačiau jei dabar galiojanti supirkimo kaina nebus ilgalaikė, investavusieji patirs nuostolių. Kol kas atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuris užtikrintų, kad aukštos saulės elektros supirkimo kainos bus taikomos ilgai, dar nepriimtas. O kol neskatinama subsidijomis ar solidžia ir ilgalaike supirkimo kaina, privatūs asmenys nelabai nori rizikuoti.
Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, mano, kad skubant nusigriebti aukštų supirkimo kainų grietinėlę, nemenkai rizikuojama, nes garantijų, kiek šios kainos galios, kol kas nėra.
SEB bankas neseniai suteikė 25 mln. Lt paskolą AB „Dolomitas" naujo vėjo jėgainių parko Pakruojo rajone statyboms finansuoti. Planuojamas šio parko pajėgumas – 6 megavatai. Tai antroji SEB banko gegužę suteikta paskola atsinaujinantiems energetikos šaltiniams finansuoti – 6,6 mln. Lt gavo AB „Šiaulių energija" statyti naujai, biomasę naudojančiai termofikacinei jėgainei Šiauliuose.
Londono konsultacijų bendrovės „New Energy Finance" duomenimis, 2010-aisiais privatusis ir viešasis sektorius saulės kolektoriams, vėjo turbinoms bei pan. žaliosioms technologijoms išleis apie 50 proc. daugiau. Pernai 130 mlrd. JAV dolerių (318,5 mlrd. Lt) siekusios investicijos šiemet turėtų viršyti 155 mlrd. dolerių (379,5 mlrd. Lt), o 2011 m. – 200 mlrd. dolerių (490 mlrd. Lt).
Nuo 2020 metų sumos, skiriamos žaliajai energijai ir technologijoms, dar padidės: pasak Europos Komisijos, pernai Kopenhagoje vykusioje Klimato kaitos konferencijoje sutarta, kad besivystančios pasaulio šalys šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui į atmosferą mažinti kasmet skirs po 100 mlrd. eurų (345 mlrd. Lt).
Vartotojai, besivaikantys alternatyviosios energetikos privalumų, gali patirti ir kitokių nuostolių. Pavyzdžiui, yra grėsmė, kad vėjo jėgainės išsirikiuos prie pat Palangos tilto ir saulėlydžio grožis taps nebeatskiriamas nuo techninio papildo. Palangos politikams kol kas bent jau oficialiai nežinoma, kas šioje zonoje planuoja investuoti į jėgainių statybą. Esą į Vyriausybę prieš keletą metų dėl to buvo kreipęsi užsienio investuotojai. Jėgainės rikiuotųsi apie 10 km nuo kranto, nuo Nemirsetos iki Kunigiškių.
Išmanusis tinklas ir namas
Energiją iš atsinaujinančių šaltinių galima panaudoti įvairiai. Komercinis ir pats įprasčiausias išsivysčiusiose šalyse variantas – energiją parduoti skirstomiesiems tinklams.
Vienas naujausių bendrovės „Siemens" projektų – išmanusis elektros tinklas, kuris energiją gyventojams ne tik tiekia, bet ir prireikus ją „surenka" ir nukreipia ten, kur trūksta. Panašius tinklus žadama diegti daugelyje pasaulio šalių: Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Nyderlanduose.
Šis tinklas sukurtas taip, kad elektra būtų prekiaujama laisvai, nesvarbu, kas ją pagamintų. Planuojama, kad elektros tinklo dalimi taps ir „Siemens" su Danijos technologijos universitetu kuriamos baterijos, skirtos namams, naudojantiems nuosavas vėjo ar saulės jėgaines.
Netikėtai šoktelėjus elektros suvartojimui, pavyzdžiui, vienu metu įjungus šildytuvus, išmanusis elektros tinklas turėtų apskaičiuoti jų galią ir rasti, kur gauti tiek energijos. Jis net galėtų jos „prašyti" iš namo arba automobilio baterijų.
Bendrovė taip pat kuria išmanius namus, tiksliau, pastatų automatizavimo sistemas („Synco"). Pavyzdžiui, palikus į elektros lizdą įkištą telefono kroviklį, sistema apie tai informuos ir pasiūlys jį išjungti. Tai bus galima padaryti net išvykus iš namų – telefonu arba kompiuteriu.
Žmogui išėjus iš kambario, namas pats užgesina šviesą ir pasiūlo išjungti kitus įrenginius, pavyzdžiui, televizorių ar kompiuterį. Išmanieji namai netolimoje ateityje patys nustatys temperatūrą šaldytuvuose, pasiūlys optimalią temperatūrą orkaitėje. Techniškai tai jau galima įgyvendinti.
Tačiau tokie „bendraujantys" buities prietaisai kol kas labai brangūs. Manoma, kad šie išradimai elektros suvartojimą gali sumažinti apie 40–60 proc.
„Siemens" superka įmones, susijusias su vėjo energija. Vien Danijoje vokiečiams priklauso 10 įmonių, tarp jų ir energiją taupančių lempučių gamintoja „Osram". „Siemens" taip pat tobulina ir kuria naujos kartos, pigesnius bei efektyvesnius saulės kolektorius.
Pernai gruodį pastatyta iki šiol didžiausia pasaulyje vėjo jėgainė, generuojanti 3 MW elektros energijos. Vieno jos sparno ilgis siekia net 50 metrų.
Danijos viešbutis pirmasis įdiegė dviračių gaminamos elektros energijos sistemą ir tikisi, kad ji bus naudojama visame pasaulyje. Viešbučio „Crowne Plaza Copenhagen Towers", esančio už 15 min. kelio nuo Danijos sostinės centro, fojė įrengti du sportiniai dviračiai, prijungti prie generatorių. Svečiai kviečiami minti šiuos dviračius. Tiems, kurie pagamina pakankamą kiekį elektros energijos, pasiūloma nemokama vakarienė.
